Doriano Grejaus Portretas Filmas May 2026

Režisierius Oliver Parker, pagr. vaidmenyse: Ben Barnes (Dorianas), Colinas Firthas (Henris Votnas). Ši versija buvo didžiausias biudžetinis bandymas (apie 40 mln. JAV dolerių). Filmas pasižymėjo:

Oskaras Vaildas, vienas iškiliausių ir paradoksaliausių pasaulio rašytojų, savo vienintelį romaną „Doriano Grejaus portretas“ pavadino stebuklingu veidrodžiu. Kiekvieną kartą, kuomet šis kūrinys adaptuojamas kino ekranams, kyla klausimas: ar įmanoma perteikti tą aksominį estetizmą, dvelkiantį dekadansu ir šiurpų moralinį nuosmukį, kuris taip būdingas Vaildo kūrybai?

Šiandien panagrinėkime vieną žymiausių ir diskusijų sulaukusių ekranizacijų – Oliviero Parkerio 2009 m. filmą „Dorian Gray“. doriano grejaus portretas filmas

| Aspect | Rating (out of 10) | Notes | | :--- | :--- | :--- | | Direction | 9/10 | A masterclass in oppressive atmosphere. | | Acting | 8/10 | Latonas is terrifyingly hollow. | | Cinematography | 10/10 | Every frame is a cold, brutalist painting. | | Fidelity to Wilde | 4/10 | Sacrifices wit and plot for mood. | | Emotional Impact | 7/10 | Will leave you depressed, not thrilled. |

Who should watch it?

Who should avoid it?

Conclusion: Doriano Grėjaus portretas is not a good adaptation of Oscar Wilde. But it is a great film about spiritual suicide. It uses Wilde’s skeleton to dress a very Lithuanian, very 1990s ghost story about a generation that sold its soul for the right to be bored. Watch it alone, at night, with no distractions. You will feel cold for hours after. Režisierius Oliver Parker, pagr

Oskaro Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (1890) yra vienas iš dažniausiai ekranizuojamų kūrinių literatūros istorijoje. Frazė „doriano grejaus portretas filmas“ (angl. The Picture of Dorian Gray movie) per pastaruosius šimtą metų įgavo kultinę reikšmę, apimančią ne tik tiesiogines adaptacijas, bet ir temines interpretacijas, siaubo, dramos bei psichologinio trilerio žanrus.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime žymiausius „Doriano Grėjaus portreto“ filmus, jų evoliuciją nuo nebyliojo kino iki šiuolaikinių reinterpretacijų, bei atsakysime į klausimą – kodėl ši gotikinė istorija apie jaunystės ir sielos kainą tebekelia jaudulį kino teatruose iki šiol. Who should avoid it

To review this film properly, one must understand its birth. Lithuania was still celebrating its hard-won independence from the USSR (January 1991). Puipa, a master of the "Lithuanian poetic cinema," uses Wilde’s text as an allegory for the Soviet man. Dorijan (as he is called) is not a spoiled British aristocrat but a post-totalitarian everyman suddenly flooded with Western luxury, sin, and freedom. The portrait doesn't just age with sin; it ages with the rot of a nation discovering capitalism and nihilism overnight.